Depresijos gydymas ir hipertenzija


Spausdinti Priežastys: jautresni žmonės depresija gali susirgti mirus artimam žmogui, išgyvendami skyrybas, žlugus karjerai, patirdami patyčias ar psichologines traumas darbe. Depresija gali susirgti kiekvienas, tačiau šios ligos palytėti asmenys vis dar diskriminuojami. Dėl šios priežasties simptomus juntantys pacientai vengia kreiptis į profesionalus, o kartais net ir pasipasakoti patiems artimiausiems žmonėms.

O tai, pasak specialistų, gali turėti tragiškų pasekmių. Širdis nejaučia grožio Depresija vis dažniau vadinama XXI a.

Kaip palengvinti nemalonius dygstančių dantukų simptomus? Neramumas, irzlumas, rankyčių kišimas į burną, daiktų ir pirštų kandžiojimas, suprastėjęs apetitas ir miego problemos gali būti dygstančių dantukų ženklai. Vaikui tai gali tapti didžiuliu išbandymu, nors pasitaiko ir atvejų, kai naujas dantukas pastebimas visai netikėtai.

Vien Europoje nuo jos kenčia apie 20 mln. Pasak ilgametę darbo patirtį turinčio psichoterapeuto Ramučio Kazlausko, priežasčių, kodėl susergama depresija, būna įvairiausių. Ypač — iš prigimties jautresniems asmenims, susiklosčius nepalankioms gyvenimo raumenų hipertenzija naujagimiams. Pasak jo, tokie veiksniai sutrikdo emocinę pusiausvyrą, žmogus puola į neviltį, ima dramatizuoti smulkmenas ir nebemato jokių ateities perspektyvų.

Jo akys mato grožį, bet širdis to nejaučia", — liūdną sergančio žmogaus realybę iliustruoja R. Negydoma ar slepiama depresija neretai baigiasi savižudybe. Todėl nereikėtų gėdytis ir laukti, kol liga įsisenės, — reikėtų kreiptis į gydytojus ir, pasitelkiant šiuolaikinius antidepresantus, bandyti įveikti ligą.

Patiria panikos atakų R. Kazlausko teigimu, žemo lygio psichoterapijos kultūrą ir požiūrį į sergančiuosius depresija paveldėjome iš buvusios santvarkos. Ne paslaptis, kad tais laikais ne vienas santvarka nepatenkintų maištaujančių jaunuolių patekdavo į psichiatrijos ligonines ir ten jiems būdavo nepagrįstai priklijuojama psichinio ligonio etiketė visam gyvenimui", — tamsius istorijos puslapius primena gydytojas.

Dėl iki šių laikų išlikusio panašaus požiūrio į sielos ligas, žmonės vizito pas psichiatrą neretai atsisako, bijodami negatyvios aplinkinių ir pažįstamų nuomonės, esą jam "pavažiavo stogas", baimindamiesi prarasti atsakingas pareigas ar tapti "psichiniu ligoniu". Nuo sovietinių laikų išlikusi gaji politizuota stigma, hipertenzijai buvo suteikta g kategorija depresija sergantis žmogus yra nepatenkintas gyvenimu, netiki vadinamąja "šviesia ateitimi", vadinasi, yra politiškai nepatikimas.

Vieniši su savo liga Nors depresija dažnai suvokiama tik kaip liūdesio kupinos emocijos, iš tiesų ji pasireiškia visa puokšte kitų simptomų, dažnai traktuojamų kaip kūno ligų požymiai.

Širdies nepakankamumas ir arterinė hipertenzija

Pavyzdžiui, užslėptų dvasinių problemų turintis žmogus tam tikrais momentais jaučia stiprią mirties baimę, jam daužosi širdis, pila prakaitas tai psichosomatinis sutrikimas, vadinamoji panikos atakao kardiologas jokių pakitimų nenustato ir deklaruoja, kad pacientas yra sveikas", — neretą scenarijų apibūdina psichoterapeutas. Tokiais atvejais, pasak gydytojo, sergantis asmuo pasijunta dar blogiau, jaučiasi vienišas, nesuprastas net artimiausių žmonių.

Paradoksalu, kad net artimieji tokį žmogų dažnai pavadina silpnavaliu ir tinginiu, siūlo susiimti, eiti pasportuoti ar daugiau papramogauti, kai depresija sergantis žmogus neturi jėgų net atlikti kasdienius higienos ritualus, jo nebedžiugina niekas.

Kadangi Lietuvoje nėra psichoterapijos kultūros, tai tokios būsenos ilgai negydomos", — pasak gydytojo, profesionalios pagalbos paprastai kreipiamasi tik tada, kai žmogus nebeištveria nemigos, panikos atakų, psichosomatinių įvairių organų dažniausiai nugaros, skrandžio skausmų.

Kodėl apie depresiją tebegalvojame kaip sovietmečiu?

Ją atkurti padeda antidepresantai", — pasakoja R. Mitai apie antidepresantus: tukina, naikina lytinį potraukį, sukelia priklausomybę Antidepresantai jau seniai veiksmingai padeda depresija sergančiam žmogui susigrąžinti teigiamas emocijas bei visavertį gyvenimą.

Tačiau apie šią ligą ir jos gydymą vis dar sklando įvairiausių mitų ir gandų.

Karlovy Vary hipertenzijos gydymas apie raudonojo vyno naudą hipertenzijai

Pateikiame populiariausius mitus apie vaistus, skirtus gydyti depresiją. Juos komentuoja psichoterapeutas Ramutis Kazlauskas bei Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė.

Iš tiesų yra vienas antidepresantas, kuris didina apetitą.

Somatinis sindromas išskiriamas nustačius 4 ir daugiau minėtų simptomų.

Jį pradėję vartoti pacientai gali imti daugiau valgyti ypač, jei gydytojas neįspėjo jų apie šį poveikįtuomet svoris padidės, — aiškina klinikinė farmakologė S. Todėl gydytojas, skirdamas vaistus depresijai gydyti, aptaria su pacientu visus vaisto privalumus ir trūkumus, įspėja apie galimą nepageidaujamą poveikį ir tuomet yra parenkamas tinkamiausias preparatas.

Svarbu suprasti, kad vaistai patys svorio tikrai nedidina. Kazlauskas, prisimindamas ne kartą praktikoje pasitaikiusius atvejus, kai net ir kiek papilnėjusios pacientės atsisakė keisti vartojamus depresijos gydymas ir hipertenzija, nes prioritetu laiko emocinę pusiausvyrą.

Pasak jo, dažni ir atvejai, kai sergančiojo depresija organizmas išsenka, dėl ligos jis numeta dešimt ar keliolika kilogramų, o pradėjęs sveikti susigrąžina buvusį svorį.

Širdies nepakankamumas ir arterinė hipertenzija Teksto dydis: liep. Širdis nebegali prisipildyti pakankamai kraujo ar pumpuoti su pakankama jėga, gali pasitaikyti abu atvejai. Širdies nepakankamumas išsivysto per laiką.

Tuomet gali susidaryti įspūdis, jog svoris padidėjo būtent nuo vaistų. Kazlausko, iš tiesų esama rizikos, jog depresijos gydymas ir hipertenzija vartoti antidepresantus, kuriam laikui gali sumažėti libido lytinis potraukis, seksualinė energija — aut. Tačiau kartais vaistų poveikis maišomas su ligos padariniais — depresijai būdinga apatija, būna, net skonio receptoriai dirba kitaip, pavyzdžiui, sergantiems asmenims ir maistas nebeturi skonio.

O čia juk tas pats organizmas, — aiškina jis. Kita vertus, pora antidepresantų naudojami seksologijoje, kai kenčiama nuo priešlaikinės ejakuliacijos. Tokiais atvejais, pasitaiko, net ir antrosios pusės paprašo vaistų vartojimo nenutraukti. Tai — dvi medalio pusės.

Susiję straipsniai

Depresija yra liga, kaip ir kitos. Juk koją susilaužiusiam ar infarktą patyrusiam žmogui neliepiame jaustis geriau — kodėl turėtume kitaip elgtis su sergančiuoju depresija? Jie dažnai neatsakingai vartojami pacientų depresijos simptomams maskuoti ir sukelia depresijos gydymas ir hipertenzija stiprią priklausomybę.

Tačiau vaistai nuo depresijos priklausomybės nesukelia.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Nežinau kaip kitaip įvardyti. Žmonės pasakoja, jog nutraukus antidepresantų vartojimą pajuto baisią abstinenciją ir tikina turį priklausomybę nebent tada, kai jų vartojimą nutraukia labai staigiai — tada natūralu, kad organizmui būna šokas. Tačiau jei patyręs psichoterapeutas ar psichiatras vaistus skiria palaipsniui didindamas dozes, o nutraukia jų vartojimą palaipsniui mažindamas, taip tikrai nenutiks.

Kazlausko teigimu, kiek truks medikamentinis depresijos gydymas, priklauso ne nuo vieno faktoriaus: "Tai individualu.

Svarbu, ir kokiomis sąlygomis žmogus gyvena, koks mikroklimatas šeimoje, darbe.

Hipertenzija serga ir vaikai – ką daryti?

Jei sąlygos palankios, neprovokuojančios, būna, užtenka vaistus pavartoti pusę metų. Stankevičiūtės, vaistus nuo depresijos nebūtinai reikės vartoti visą gyvenimą, tačiau gydymas gali būti ilgas.

žemas pulsas ir žemas kraujospūdis esant hipertenzijai ar įmanoma užsitraukti hipertenzija

Tačiau S. Stankevičiūtė atremia: "Labiausiai savižudybės riziką didina depresija. Ji yra susijusi su minčių apie savižudybę, savęs žalojimo ir savižudybės su savižudybe siejamų reiškinių rizikos padidėjimu. Ji ir psichiatras R. Kazlauskas pripažįsta, kad retkarčiais vaistai nuo depresijos gali pasižymėti nepageidaujamu poveikiu, sukelti suicidinių minčių, tačiau kompetentingi gydytojai tą žino ir imasi priemonių pacientui apsaugoti.

Prekybos centrams siūloma uždrausti dirbti sekmadieniais ir švenčių dienomis

Stankevičiūtė taip pat perspėja, kad šiuo atveju svarbus paciento bei jo artimųjų bendradarbiavimas su gydančiu gydytoju. Tačiau tie, kurie nesikreipia į profesionalus, užsiima savigyda ir geria raminamuosius, iš tiesų negydo ligos", — teigia psichoterapeutas. Pasak S. Stankevičiūtės, tokie atvejai nereti. Pacientai, savarankiškai iš draugų ar artimųjų gaudami raminamųjų benzodiazepinų tikrai tik slopina simptomus, tačiau vaistu nuo depresijos gydo tiesiogiai ligą.

Naršymo meniu

Vaistai nuo depresijos padeda pacientui gydydami būtent šį biologinį trūkumą", — apie ligą ir jos gydymą, kurį vis dar gaubia tirštas nežinomybės rūkas, pasakoja ji.

Juo labiau, kad Lietuvoje įprasta į profesionalus kreiptis jau su dideliu depresijos stažu, kai simptomai tokie stiprūs, kad žmogus tampa mažai ar apskritai nedarbingas, išnyksta gyvenimo džiaugsmas, dingsta pagrindiniai egzistenciniai malonumai", — nemedikamentinių priemonių ant pjedestalo neužkelia R.

Juk kai žmogus suserga miokardo infarktu ir mes jam skiriame aspiriną, vaistus, mažinančius cholesterolio kiekį kraujyje, vaistus, kurie mažina deguonies poreikį širdies raumeniui, iš esmės darome tą patį, ką ir skirdami vaistus nuo depresijos.

Tačiau širdies ligų atveju neabejojame, kad taip daryti reikia, — pastebi klinikinė farmakologė. Jie yra būtini.

hipertenzija 2-3 šaukštai hipertenzija ir staigus orų pokytis