Drenuojanti hipertenzija, Spontaninė subarachnoidinė kraujosruva (I 60) - Sveikas Žmogus


Smegenų venų ir veninių ančių trombozė I Galvos smegenų veninės kraujotakos sutrikimas dėl smegenų venų ir arba kietojo smegenų dangalo veninių ančių užsikimšimo trombozėspasireiškiantis įvairia bendrine ir židinine simptomatika.

Smegenų venų trombozė SVT ir kietojo smegenų dangalo veninių ančių trombozė VAT — nedažnos, labai susijusios ligos, kurioms būdinga didelė sukeliančių priežasčių, pradžios, klinikinių simptomų, neurovizualinių pokyčių, prognozės įvairovė. SVT simptomai gali priminti daugelį ligų išeminį ir hemoraginį insultą, smegenų abscesą, naviką, encefalitą, metabolinę encefalopatiją, gerybinę intrakranijinę hipertenziją ir kt.

Ši liga buvo žinoma jau prieš metų, tačiau anksčiau ją diagnozuodavo retai ir tik autopsijos metu. SVT diagnostika pagerėjo tik pastaraisiais dešimtmečiais, atsiradus neinvaziniams neurovizualiniams tyrimo metodams. Didžiosios Britanijos duomenimis, — m. Veninių ir arterinių insultų dažnio drenuojanti hipertenzija yra apie 1 : 62,5. SVT serga įvairaus amžiaus ir rasės abiejų lyčių žmonės, tačiau dažniau — jaunos ir vidutinio amžiaus moterys.

Korekcinė – vakuuminė viso kūno procedūra su Thalion serumu 1k.

Didesnė rizika būna nėštumo, gimdymo ir laikotarpiu po gimdymo. JAV — m.

Subklavijos; Supraclavicular. Kokie turėtų būti limfmazgiai normoje? Paprastai limfmazgiai neišsikiša virš odos paviršiaus ir praktiškai nėra apčiuopiami. Vienintelės išimtys yra priekiniai limfmazgiai, kurie skiriasi nuo visų kitų dėl didelio jų judumo, elastingumo ir minkštos konsistencijos. Antenos gimdos kaklelio limfmazgių padidėjimas ir skausmas rodo uždegiminį procesą organizme.

Didesnę riziką patiria vyresnės gimdyvės. Kitą didelės rizikos grupę sudaro naujagimiai ir kūdikiai, sergantys ūminėmis sisteminėmis ligomis bei ištikti sunkios dehidratacijos arba šoko.

drenuojanti hipertenzija

Etiologija ir patogenezė. Pastaraisiais dešimtmečiais SVT yra retesnė infekcinių ligų komplikacija ir dažniau prasideda dėl sutrikusių trombozės ir fibrinolizės procesų esant protrombozinėms būklėms.

Kaip gydyti kaklo limfmazgių uždegimą

Literatūroje aprašyta daugiau kaip VAT priežasčių. Infekcinės priežastys yra susijusios su vidurinės ausies, prienosinių ančių, veido odos infekcija ar penetruojančia galvos trauma. Dažniausias sukėlėjas — Staphylococcus aureus. Iš neinfekcinių priežasčių SVT dažnai skatina sisteminės jungiamojo audinio ligos, kepenų cirozė, sarkoidozė, nefrozinis sindromas, Crohn liga ir opinis kolitas, kiti uždegiminiai ir piktybiniai procesai, Viduržemio jūros šalyse — Behçet liga.

Trombozę gali skatinti įvairūs vaistai: androgenai, narkotinės medžiagos Ecstasypakaitinė hormonų terapija, geriamieji kontraceptikai. Nuo seno stebima didesnė trombozės rizika nėštumo ir gimdymo laikotarpiais. Neseniai JAV atliktos apklausos duomenimis, nepriklausomi SVT rizikos veiksniai yra cezario pjūvis rizika padidėja 3,1 kartovyresnis motinos amžius rizika padidėja 2,5 karto ir sunkios kitos būklės drenuojanti hipertenzija smarkus vėmimas, hyperemesis rizika didesnė 14,2 kartointerkurentinė infekcija 3,45 karto ir motinos hipertenzija 1,9 karto.

VAT rizika ypač didėja, kai vienu metu veikia keli susiję trombozę skatinantys veiksniai. Iš tokių dažniau pasitaikančių būklių yra periodas po gimdymo ir proteino S deficitas; vyresnės gimdyvės, kuriai atliktas cezario pjūvis, periodas po gimdymo; geriamųjų kontraceptikų vartojimas ir kiti kartu esantys trombozę skatinantys veiksniai.

drenuojanti hipertenzija

Veninis kraujas per paviršines žievines ir giliąsias smegenų venas suteka į kietojo dangalo veninius ančius, iš jų — į vidines jungo venas. Tarp žievinių venų ir veninių ančių, taip pat tarp minkštųjų dangalų, galvos išorinių audinių ir prienosinių ančių venų yra daug jungiančiųjų venų.

Tokios gausios kolateralės sudaro geros kompensacinės kraujotakos sąlygas pradėjus formuotis trombui, tačiau, antra vertus, palengvina trombozės arba infekcijos plitimą šiomis kraujagyslėmis. Patofiziologiniu požiūriu arterinė ir veninė trombozė turi svarbių skirtumų.

Lėtai susidarančiu trombu ir gera kolateralizacija galima paaiškinti pamažu atsirandančius ir progresuojančius kartais savaitėmis ar net mėnesiais simptomus. Trombozę, ypač naujagimiams, gimdyvėms ir senyviems pacientams, gali išprovokuoti dehidratacija.

Kai yra SVT arba VAT, padidėjus veniniam ir kapiliariniam spaudimui, audinių persipildymui krauju ir išsivysčius kraujagyslių obstrukcijai, gali ištikti smegenų veninis infarktas. Galviniai nervai paprastai pažeidžiami, kai yra suspaudžiami angose jungo angos sindromas, akytojo ančio sindromas.

Dėl žievinių drenuojanti hipertenzija, drenuojančių kraują į viršutinį strėlinį antį, trombozės vienas arba keli veniniai infarktai atsiranda netoli vidurinės linijos, parasagitaliai ir drenuojanti hipertenzija srityje, dažnai abipus.

Užsikimšus skersiniam ančiui, veninio infarkto dažniausia lokalizacija — užpakalinė temporalinės skilties dalis. Giliųjų smegenų venų trombozė gali sukelti abipusius hemoraginius infarktus corpus striatum, gumburo, pagumburio, corpus callosum, pakaušinėje skiltyje, smegenėlių viršutinėje dalyje.

drenuojanti hipertenzija

Jie paprastai ryškėja palaipsniui — per kelias valandas, dienas ar net per kelias savaites. SVT klinika priklauso nuo trombozės lokalizacijos drenuojanti hipertenzija išplitimo smegenų veninėje sistemoje.

Viršutinis strėlinis antis drenuoja didžiąją smegenų pusrutulių žievės dalį ir atlieka svarbiausią vaidmenį reabsorbuojant smegenų skystį. Dėl šio ančio obstrukcijos padidėja intraveninis ir smegenų skysčio spaudimas, kartu padidėja intrakranijinis spaudimas.

Spontaninė subarachnoidinė kraujosruva (I 60)

Užsikimšus viršutiniam strėliniam ančiui, dažnai iš pradžių vyrauja padidėjusio intrakranijinio spaudimo reiškiniai galvos skausmas, regos nervo diskų edemaligai progresuojant — VI nervo spaudimas ir pažeidimo simptomai. Jei trombozė išplinta į paviršines žievines venas, drenuojanti hipertenzija prisidėti smegenų edema, veninis infarktas ir kraujosruva.

Tuomet atsiranda židininių dalinių arba generalizuotų epilepsijos priepuolių, motorikos, jutimų arba regos, sąmonės sutrikimų, afazija.